Rozetės akmuo
 |
Rozetės akmuo Britų muziejuje
|
1798 m. Napaleonas pradėjo žygį į Egiptą. Savo karinių planų
jis neįgyvendino, tačiau šio žygio į Egiptą metu prasidėjo sistemingi
moksliniai šio krašto tyrinėjimai. Su karvedžiu ir 38.000 karių keliavo gausus
būrys mokslininkų ir menininkų. Per ekspediciją prie arabų gyvenvietės Rozetės,
netoli Nilo, vienas kareivis iškasė iš žemės juodo poliruoto bazalto lenta,
išmargintą įrašais. Akmuo buvo apie 1,2 metro ilgio ir apie 762 centimetrų
pločio. Vėliau mokslininkai ivertino “Rozetės akmens” reikšmę: rado jame
pirmąjį egiptiečių kalbos tekstą kartu su tiksliu vertimu į graikų kalbą.
Rozetės akmens įrašai trejopi: hieroglifai, egiptiečių ir
graikų rankraštis. Mokslininkai greitai išvertė graikų kalba užrašytą tekstą,
bet hieroglifai sukėlė keblumų. Keletą desimtmečių iššifravimo bandymai kėlė
vien nusivylimą, kol pagaliau šio darbo ėmėsi prancūzas Ž. F.
Šampoljonas.
Jau eidamas tryliktus metus Ž. F. Šampoljonas laisvai
kalbėjo lotynų, graikų, žydų, arabų, sirijiečių, koptų, kinų ir sanskrito
kalbomis. Mokydamasis rytiečių kalbų, jis stengėsi pažinti Rytų tautų
psichologiją bei mąstyseną, priartėti prie senovės egiptiečių mąstymo.
Šampoljonas tikėjo tik šiuo nelengvu būdu rasiąs raktą į jų raštą ir
kalbą. 1822 m. jis atsidėjo šiam darbui ir pirmasis iššifravo
keletą egiptiečių rašmenų, perskaitydamas Aleksandro Makedoniečio ir
kelių Romos imperatorių vardus egiptiečių tekstuose. Senovės Egipto
raštija atsivėrė skaitytojams.
