2013 m. vasario 19 d., antradienis

Rozetės akmuo

Vaizdas:Rosetta stone.jpg

Rozetės akmuo Britų muziejuje


1798 m. Napaleonas pradėjo žygį į Egiptą. Savo karinių planų jis neįgyvendino, tačiau šio žygio į Egiptą metu prasidėjo sistemingi moksliniai šio krašto tyrinėjimai. Su karvedžiu ir 38.000 karių keliavo gausus būrys mokslininkų ir menininkų. Per ekspediciją prie arabų gyvenvietės Rozetės, netoli Nilo, vienas kareivis iškasė iš žemės juodo poliruoto bazalto lenta, išmargintą įrašais. Akmuo buvo apie 1,2 metro ilgio ir apie 762 centimetrų pločio. Vėliau mokslininkai ivertino “Rozetės akmens” reikšmę: rado jame pirmąjį egiptiečių kalbos tekstą kartu su tiksliu vertimu į graikų kalbą.
Rozetės akmens įrašai trejopi: hieroglifai, egiptiečių ir graikų rankraštis. Mokslininkai greitai išvertė graikų kalba užrašytą tekstą, bet hieroglifai sukėlė keblumų. Keletą desimtmečių iššifravimo bandymai kėlė vien nusivy­limą, kol pagaliau šio darbo ėmėsi prancūzas Ž. F. Šampoljonas.

Jau eidamas tryliktus metus Ž. F. Šampoljonas laisvai kalbėjo lotynų, graikų, žydų, arabų, sirijiečių, koptų, kinų ir sanskrito kal­bomis. Mokydamasis rytiečių kalbų, jis stengėsi pažinti Rytų tau­tų psichologiją bei mąstyseną, priartėti prie senovės egiptiečių mąstymo. Šampoljonas tikėjo tik šiuo nelengvu būdu rasiąs raktą į jų raštą ir kalbą. 1822 m. jis atsidėjo šiam darbui ir pirmasis iššifravo keletą egiptiečių rašmenų, perskaitydamas Aleksandro Makedoniečio ir kelių Romos imperatorių vardus egiptiečių tekstuose. Senovės Egipto raštija atsivėrė skaitytojams.

Pirmieji vertimai

Rašto ištrauka
Septuaginta (lot. septuaginta - septyniasdešimt) – Senojo Testamento vertimas iš ikimasoretinio teksto į senąją graikų kalbą. Pasak legendos, Septuagintą į graikų kalbą Aleksandrijoje Egipto diasporoje vertė septyniasdešimt (arba septyniasdešimt du) žydų tautybės vertėjai maždaug 250–150 m. pr. m. e. Jie nebendravę tarpusavyje, bet Dievo įkvėpti visi išvertę vienodai. Biblijos vertimą rėmė Egipto karalius Ptolemėjas II Filadefas (285-247 m. pr. m. e.). Septuaginta supažindino graikus su žydų religija, istorija bei kultūra. Šiuo vertimu cituodamas Senąjį Testamentą rėmėsi apaštalas Paulius ir kiti Naujojo Testamento autoriai, jis cituojamas Bažnyčios Tėvų raštuose. Septuaginta remiasi katalikų Biblijos kanonas.